Parašykite ar paskambinkite mums jeigu iškilo klausimų.
Dirbdama socialine darbuotoja globos namuose dažnai susiduriu su situacijomis, kai globos namų gyventojai laikinai išvyksta už įstaigos ribų – į ligoninę, reabilitacijos įstaigą, pas artimuosius ar dalyvauti kitose svarbiose gyvenimo situacijose. Tokios išvykos yra neatsiejama gyventojo gyvenimo dalis, tačiau tai nereiškia, kad socialinių paslaugų poreikis sumažėja ar visai išnyksta. Priešingai – šiuo laikotarpiu socialinių paslaugų teikimas tampa ypač svarbus, nes keičiasi aplinka, kasdienė rutina ir emocinė būsena. Todėl nuoseklus ir kryptingas socialinių paslaugų teikimas išvykus globos namų gyventojui yra būtinas siekiant užtikrinti jo saugumą, orumą, savarankiškumą ir socialinę gerovę.
Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad socialinių paslaugų tęstinumas išvykimo metu padeda išlaikyti stabilumo jausmą. Gyventojas, ypač vyresnio amžiaus ar turintis negalią, dažnai patiria nerimą palikdamas įprastą aplinką. Socialinis darbuotojas, palaikydamas ryšį su gyventoju ir jo artimaisiais, padeda sumažinti stresą, užtikrina informacijos sklaidą ir padeda spręsti iškilusius socialinius ar emocinius sunkumus. Gyventojui patekus į gydymo įstaigą, jis dažnai jaučiasi pasimetęs, vienišas, patiria nerimą dėl sveikatos, gydymo proceso ar ateities. Socialinis darbuotojas, lankydamas gyventoją ligoninėje, palaiko jam emociškai svarbų ryšį su globos namais, suteikia saugumo ir stabilumo jausmą. Tokie apsilankymai padeda gyventojui jaustis nepamirštam, reikalingam ir gerbiamam, o tai turi didelę teigiamą įtaką jo psichologinei būsenai ir net sveikimo procesui.
Lankydamas gyventoją ligoninėje, socialinis darbuotojas taip pat aktyviai bendradarbiauja su medicinos personalu. Jis padeda perduoti svarbią informaciją apie gyventojo socialinę situaciją, specialiuosius poreikius, kasdienius įpročius ar psichosocialinius sunkumus. Tai leidžia užtikrinti visapusišką požiūrį į asmens situaciją ir prisideda prie kokybiškesnio gydymo bei slaugos.
Socialinių paslaugų teikimas išvykus iš įstaigos taip pat prisideda prie gyventojo savarankiškumo skatinimo. Buvimas pas artimuosius ar kitoje aplinkoje suteikia galimybę gyventojui išbandyti ir palaikyti turimus kasdienio gyvenimo įgūdžius. Socialinis darbuotojas gali konsultuoti tiek patį gyventoją, tiek jo artimuosius, kaip tinkamai organizuoti kasdienę veiklą, užtikrinti saugią aplinką, padėti išvengti socialinės atskirties ar per didelės globos. Tokiu būdu stiprinami šeimos ryšiai, didinamas tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas.
Socialinių paslaugų teikimas už įstaigos ribų taip pat prisideda prie gyventojo emocinės gerovės stiprinimo. Ryšys su artimaisiais, galimybė būti pažįstamoje ar artimoje aplinkoje dažnai turi teigiamą poveikį psichologinei būsenai. Socialinis darbuotojas, stebėdamas situaciją ir teikdamas emocinę paramą, gali laiku pastebėti galimus sunkumus, konfliktus ar pervargimą iš gyventojo ir iš artimųjų pusės. Tai leidžia laiku imtis prevencinių priemonių ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinių paslaugų teikimas globos namų gyventojui išvykus už įstaigos ribų yra itin reikšmingas ir naudingas procesas. Jis užtikrina paslaugų tęstinumą, padeda išsaugoti gyventojo orumą ir savarankiškumą, stiprina socialinius ryšius, mažina emocinę įtampą ir užtikrina saugumą. Socialinis darbuotojas šioje situacijoje tampa jungiamąja grandimi tarp globos namų, gyventojo, artimųjų ir kitų institucijų, prisidėdamas prie visapusiškos gyventojo gerovės ir kokybiško gyvenimo, nepriklausomai nuo to, kur jis tuo metu yra.
Straipsnį parengė
Socialinė darbuotoja
Vilma Pocevičienė