Parašykite ar paskambinkite mums jeigu iškilo klausimų.
Visuomenės senėjimas, mažėjantis gimstamumas ir emigracija jau ne vienerius metus yra tapęs vienu ryškiausių ir skaudžiausių socialinių iššūkių šiandieninėje visuomenėje. Sudėtinga demografinė situacija kuri labiausiai jaučiama Europoje, daro neigiamą įtaką jos šalims, jų vystymuisi, ekonomikos augimui, migracijai. Šiandien tai neišvengiamai keičia žemyno veidą ir verčia didinti išlaidas socialinės apsaugos sistemai. Lietuva šiame kontekste taip pat nėra išimtis. Senstanti šalies visuomenė neišvengiamai reikalauja daugiau dėmesio jos problemų sprendimui, kas akivaizdu dėl socialinės globos poreikio augimo, naujai steigiamų globos įstaigų ir niekaip netrumpėjančių eilių norint į juos patekti.
Žmogus visą savo gyvenimą formavęs savo socialinių ryšių tinklą, susikūręs sau gerbuvį, atradęs gyvenimo prasmę, gyvenimo eigoje netenka brangiausio ką turėjo – sveikatos. Netekus sveikatos, o kartu ir savarankiškumo, asmuo tampa labai priklausomas nuo kito žmogaus pagalbos, kurios dėl įvairiausių priežasčių iš savo artimiausios aplinkos tiesiog nesulaukia. Atsižvelgiant į paminėtas priežastis, gyvenimas globos namuose dažnam tampa neišvengiama realybe. Asmuo persikėlęs gyventi į naują vietą iškart netenka sau įprastos aplinkos, asmeninių daiktų ir nepertraukiamo kasdienio bendravimo su artimaisiais. Kiekvieni globos namai užtikrina labai platų kokybiškų paslaugų spektrą nuo elementariausių fiziologinių poreikių patenkinimo iki savirealizacijos bei psichologinio palaikymo. Ir kai atrodo, jog dauguma poreikių yra patenkinti, nes žmogumi yra visapusiškai pasirūpinta, dažnai artimųjų yra pamirštama, jog senyvo amžiaus asmuo ar asmuo su negalia, susiduria su kankinančiu vienatvės ir nereikalingumo jausmu. Tuo tarpu artimieji lengviau atsikvepia, labiau įsitraukia į savo kasdienio gyvenimo rutiną, vis rečiau aplanko ar paskambina taip didindami atotrūkį tarp savęs ir globos namuose gyvenančio artimojo. Net ir bėgant laikui vienatvės jausmas niekur nedingsta, jis gilėja, transformuojasi į pyktį, apatiją ar gyvenimo prasmės praradimą.
Kas nulemia, jog nutrūksta ilgus metus kurtas ryšys su artimaisiais? Čia vienareikšmiško atsakymo nėra. Kiekvieno senyvo amžiaus asmens situacija yra labai individuali, bet dažnu atveju vis pasikartojanti. Remiantis ilgamete socialinio darbo praktika galima išskirti keletą priežasčių, kodėl buvęs ryšys po truputį išnyksta: tai paties globos namuose gyvenančio žmogaus nesugebėjimas per visą savo gyvenimą užmegzti tvirtą ryšį su aplinka, taip pat šeimos narių nenoras ar negebėjimas rūpintis savo artimuoju, netinkamas gyvenimo būdas, artimųjų netektis, negalia, emigracija ar tiesiog asmeninės nuoskaudos. Senstant žmonės susiduria su lėtinėmis ligomis, judėjimo apribojimais, aplinkos ir situacijos suvokimo problemomis. Tai visas spektras priežasčių, kodėl globos namų gyventojai savo gimtadienius, šeimos šventes ar laisvalaikį praleidžia globos namuose, o ne savo artimųjų apsuptyje.
Globos įstaigose socialinis darbas jau yra tapęs neatsiejama jų kasdienybės dalimi siekiant užtikrinti kokybišką ne tik fiziologinių bet ir psichologinių, emocinių gyventojo poreikių patenkinimą. Socialinis darbuotojas skatindamas asmens savirealizaciją, dalyvavimą bendrose šventėse, renginiuose ar išvykose prisideda prie bendrystės pojūčio stiprinimo, tačiau neužpildo tuštumos, kuri atsiveria nutrūkus gyventojo ryšiams su savo artimiausias. Nors gyvenimas globos namuose užtikrina tinkamą senyvo amžiaus asmens priežiūrą, tačiau ne visada atliepia emocinį artumo ir reikalingumo jausmą. Tai labai matoma ir jaučiama iš socialinio darbo perspektyvos. Slegiantis vienatvės jausmas, liūdesys ir artimojo ilgesys labiausiai išryškėja prieš šventes, ypač Kalėdiniu laikotarpiu. Tai labai individualu. Artimojo apsilankymas, o ypač galimybė šventes praleisti drauge, namų ir šeimos rate, daro teigiamą poveikį senjorų emocinei būsenai, gyvenimo kokybei, jų savivertei ir sėkmingai integracijai į visuomenę. Socialinis darbuotojas šiuo atveju tampa vienu pagrindiniu tarpininku ir skatintoju artimo ryšio kūrimui ir palaikymui.
Šiandien globos namai sudaro visas galimybes, norint išlaikyti artimus ryšius su savo artimaisiais. Stengiasi užtikrinti, kad globos namuose būtų sudarytos sąlygos susitikti privačiose erdvėse, o tiesioginį ryšį su artimuoju palaikyti įvairių komunikacijos priemonių ir programėlių pagalba. Vis dėlto nesunku pastebėti, jog dalies gyventojų ryšys ir toliau išlieka trapus bei ribotas. Sudarytos sąlygos, įdėtas darbas, socialinio darbuotojo bendravimas su asmens artimaisiais ir pačiu paslaugų gavėju, ne visada duoda laukiamą rezultatą. Ir tai vis gilėjanti visuomenės susvetimėjimo, vartotojiškumo ir patogaus gyvenimo siekimo pasekmė. O juk taip norėtųsi, kad šventės kiekvienam globotiniui nors trumpam taptų šiltu ir jaukiu pasibuvimu savo artimųjų apsuptyje.
Deja, nepaisant įdedamų socialinio darbuotojo pastangų ir gerų norų, tenka konstatuoti faktą, jog dauguma globos namų gyventojų ir toliau lieka leisti šventes sėdėdami savo lovose, laukdami artimojo skambučio. Nepraraskime ryšio su tais, kas mums buvo tokie svarbūs visą gyvenimą.
Straipsnį parengė:
Socialinis darbuotojas
Ramūnas Ramanauskas