Parašykite ar paskambinkite mums jeigu iškilo klausimų.
Technologijos šiandien tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Jos keičia ne tik verslą ar švietimą, bet ir socialinį darbą – sritį, kurioje, atrodytų, vis dar svarbiausia yra gyvas, asmeninis kontaktas. Tačiau net ir čia skaitmenizacija eina pirmyn drąsiai: dokumentai nebespausdinami, neberašoma rašikliu, vis dažniau jie pildomi, pasirašomi ir saugomi elektroninėje erdvėje. Toks pokytis iš pirmo žvilgsnio palengvina daugelį procesų, bet kartu iškelia nemažai klausimų ir iššūkių, ir darbuotojams, ir paslaugų gavėjams.
Prisitaikymas prie naujų technologijų dažnai reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės. Ne visi socialiniai darbuotojai jaučiasi drąsiai elektroninėse sistemose, o ką jau kalbėti apie vyresnio amžiaus paslaugų gavėjus. Tenka mokytis visiems – ir tai natūralu. Kartais pasitaiko ir linksmų situacijų. Vienas paslaugų gavėjas, gavęs planšetinį kompiuterį dokumento pasirašymui, rimtai paklausė: „Tai kur čia pasirašyti? Ant to televizoriaus?“ Tokiomis akimirkomis supranti, kad be kantrybės ir humoro šiame kelyje – nė iš vietos.
Visgi iššūkiai, su kuriais susiduriame pradžioje, ilgainiui virsta įgytomis kompetencijomis. Pradžioje naujovės kelia pasipriešinimą, ypač kai jų diegimas paliečia visą komandą – nuo socialinių darbuotojų iki bendrosios praktikos slaugytojų ar individualios priežiūros darbuotojų, užimtumo specialistų. Bet kai visi išmoksta naudotis naujomis priemonėmis, darbas ne tik palengvėja, bet ir įgauna naują tempą. Dokumentus galima pildyti tiesiog paslaugų gavėjo namuose, juos pasirašyti vietoje, o informacija iškart pasiekia sistemą – nebereikia grįžti į kabinetą prie kompiuterio, spausdinti, važiuoti dar kartą.
Skaitmenizacija taip pat padeda mums atsakingiau žiūrėti į aplinką. Kuo daugiau procesų vyksta skaitmeniniu būdu, tuo mažiau sunaudojame popieriaus. O tai reiškia – mažiau nukirstų medžių. Vengdami bereikalingų kelionių tik dėl dokumentų pasirašymo, taupome ir degalus, ir laiką. Viskas, kas anksčiau reikalavo fizinio buvimo ir šūsnies popieriaus, dabar gali būti atlikta keliais mygtukų paspaudimais. Tvarumas tampa nebe teorija, o realia, kasdienėje veikloje pasiekiama nauda. Ir tai – mūsų socialinės atsakomybės dalis, prisidedant prie socialinių-etinių, ekonominių ir ekologinių tikslų įgyvendinimo.
Informacijos skaitmenizavimas padeda ne tik gamtai, bet ir mūsų pačių efektyvumui. Pavyzdžiui, organizuojant darbuotojų apklausas: anksčiau tai reikalaudavo šimtų popierinių lapų, jų rūšiavimo, suvedimo, skaičiavimo… Dabar naudojamos internetinės platformos leidžia keliais paspaudimais išsiųsti klausimyną grupei žmonių, o atsakymai iš karto generuojami į diagramas ar lenteles. Laikas, anksčiau skirtas mechaniniam darbui, gali būti panaudotas prasmingesnei veiklai – tiesioginiam darbui su žmogumi.
Nepaisant visų technologinių patogumų, negalime pamiršti svarbiausio – žmogiškojo ryšio. Skaitmenizacija negali pakeisti gyvo pokalbio, nuoširdumo, empatijos. Ji gali palengvinti, paspartinti procesus, bet mūsų darbo esmė vis tiek išlieka žmogus. Todėl svarbu ieškoti pusiausvyros tarp technologinio efektyvumo ir humanistinio požiūrio – kad nepamirštume, jog kiekvienas paspaustas mygtukas sistemoje vis tiek reiškia atliktą veiksmą dėl gyvo žmogaus gyvenimo.
Mano nuomone, šiandien, kai pasaulis sparčiai keičiasi, o technologijos tampa vis galingesnės, mūsų pareiga – išlikti atviriems naujovėms, bet kartu ir atsakingiems. Ne tik savo darbui, bet ir aplinkai, kurioje gyvename. Nes pažanga turi nešti ne tik greitį, bet ir gėrį – žmonėms ir pasauliui.
Straipsnį parengė
Vyr. socialinis darbuotojas
Silvijus Kaminskas