Parašykite ar paskambinkite mums jeigu iškilo klausimų.
„Nebūkime vieniši tarp žmonių“ – taip mums sako Antuano de Sent Egziuperi knyga „Mažasis princas“. Pabandykime į viską pažiūrėti vaikų akimis, nusišypsokime praeiviui, pasveikinkime gėlę, ištarkime gerą žodį šalia esančiam, išteiskime pagalbos ranką prašančiam ir mūsų gyvenimas nušvis pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Socialinis darbuotojas ir yra tas žmogus, kuris kasdien yra šalia tų, kuriems reikia pagalbos įvairiose gyvenimo situacijose.
Šiuolaikinė Lietuvos visuomenė patiria ryškų demografinį senėjimą, kurį lemia ilgesnė gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas. Socialinės globos įstaigos tampa pagalbininkėmis teikiant ne tik kasdienes paslaugas, bet ir sudarant sąlygas socialinei integracijai bei gyvenimo kokybei palaikyti, kuriose senyvo amžiaus žmonėms teikiama socialinė globa ir sudaromos sąlygos gyventi oriai ir visavertį gyvenimą. Todėl socialinių paslaugų ir kvalifikuotų socialinių darbuotojų poreikis auga. Senstant visuomenei, daugėja žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė socialinė globa dėl suprastėjusios sveikatos, savarankiškumo sumažėjimo ar socialinių ryšių, įgūdžių stokos.
Socialinis darbuotojas globos namuose atlieka itin svarbų vaidmenį. Jo darbas orientuotas į vyresnio amžiaus žmonių socialinės gerovės užtikrinimą, paslaugų koordinavimą, individualios pagalbos planavimą ir organizavimą, savarankiškumo skatinimą, gyvenimo kokybės gerinimą. Senyvo amžiaus žmonėms dažnai reikia įvairios pagalbos – būtina užtikrinti medicininę priežiūrą, emocinį saugumą, socialinių ryšių stiprinimą, užimtumą, buitinius, higienos palaikymo poreikius, teikti kasdienę pagalbą. Kiekvienas socialinis darbuotojas savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais, kurių pagrindą sudaro besąlygiška pagarba žmogui, sąžiningumas, mandagumas, tolerancija, empatija, atsakomybė, kantrybė, kūrybiškumas. Socialinio darbuotojo etika atspindi jo moralines vertybes. Dirbdamas su senyvo amžiaus žmonėmis socialinis darbuotojas turi gebėti įdėmiai išklausyti, valdyti emocijas, būti taktiškas ir empatiškas, savikritiškai vertinti savo sprendimus, taikyti socialinio darbo metodus ir technologijas, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir žinias. Siekdami išspręsti iškilusias problemas, socialiniai darbuotojai turi suprasti ne tik žmonių elgesio priežastis, bet ir tokį elgesį lemiančius aplinkos veiksnius. Labai svarbu, kad paslaugų gavėjas būtų įgalinamas, įtraukiamas į savo problemų sprendimą. Socialinis darbuotojas atlieka tarpininko vaidmenį – palaiko ryšius tarp gyventojo, šeimos narių, institucijų, gina jo interesus, padeda spręsti kylančius ginčus, organizuoja reikalingas paslaugas ar konsultacijas.
Įgalinti paslaugų gavėją, tai reiškia skatinti jo savarankiškumą, norą keistis, didinti jo pasitikėjimą savimi, formuoti tam tikro elgesio įgūdžius ir sudaryti tam sąlygas. Įgalinimu siekiama įtraukti paslaugų gavėjus į sprendimų priėmimą, motyvuojama išsikelti asmeninius tikslus, kad ir nedidelius, bet reikšmingus ir jų siekti. Siekiant asmeninių tikslų užtikrinama darbuotojų pagalba ir palaikymas. Taip įgyjami nauji arba išlaikomi turimi įgūdžiai, sudaroma galimybė išreikšti savo poreikius ir nuomonę. Įgalinimo procesas padeda formuoti bei stiprinti tam tikrus elgesio ir kasdienės veiklos įgūdžius, reikalingus kokybiškesniam, labiau savarankiškam gyvenimui.
Socialiniai darbuotojai savo darbe susiduria ir su iššūkiais, tokiais kaip emocinis perdegimas, kurį gali sąlygoti nuolatinis darbas su sudėtingomis situacijomis, klientų motyvacijos stoka, problemos dėl priklausomybių, didelis dokumentacijos kiekis (planai, ataskaitos, vertinimai), nuolat besikeičiantys teisės aktai, komandinio darbo, bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis iššūkiai. Taip pat darbas su informacinėmis technologijomis, kuris reikalauja daug laiko, įgūdžių ir kantrybės. Šie veiksniai rodo, kad socialiniams darbuotojams būtina nuolatinė profesinė pagalba, supervizijos, intervizijos, psichologinis palaikymas.
Dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis labai svarbu laikytis socialinio darbo vertybių ir principų. Tai padeda kurti pagarbų, šiltą, pozityvų santykį su kiekvienu žmogumi, kad kiekvienas jaustųsi oriai, saugiai ir svarbiais.
Straipsnį parengė:
Vilma Andrijauskienė
Užvenčio socialinės globos padalinio vedėja socialiniams reikalams